2 Corinthians 2
1 Bet aš tai nusprendžiau savyje, kad neatvyksiu pas jus vėl su liūdesiu.
2 Nes jei aš jus liūdinu, tai kas tas, kuris mane pradžiugina, jei ne tas, kuris yra mano nuliūdintas?
3 Ir aš parašiau jums tą patį, kad atvykęs nepatirčiau liūdesio nuo tų, kuriais turėčiau džiaugtis; pasitikėdamas jumis visais, kad mano džiaugsmas yra visų jūsų džiaugsmas.
4 Nes iš didelio sielvarto ir didelio širdies skausmo jums parašiau su gausiomis ašaromis; ne tam, kad būtumėte nuliūdinti, bet kad pažintumėte meilę, kurios gausiau jums turiu.
5 Bet jei kas nuliūdino, jis manęs nenuliūdino, bet iš dalies; kad jūsų visų neperkraučiau.
6 Tokiam pakankama yra ši daugumos paskirta bausmė.
7 Todėl atvirkščiai, jūs verčiau turėtumėte jam atleisti ir jį paguosti, kad kartais toks nebūtų pernelyg didelio liūdesio prarytas.
8 Todėl maldauju jus, kad patvirtintumėte jam savo meilę.
9 Nes aš ir rašiau tuo tikslu, kad sužinočiau jūsų išmėginimą, ar visame kame esate paklusnūs.
10 Kam jūs ką nors atleidžiate, aš – irgi atleidžiu; nes jeigu ką nors atleidau, kuriam atleidau, jūsų labui tai atleidau Kristaus asmenyje;
11 kad Šėtonas nepasinaudotų mumis, nes mums nėra nežinomi jo kėslai.
12 Be to, kai atėjau į Troadą skelbti Kristaus evangelijos, ir durys man buvo atvertos Viešpaties,
13 aš neturėjau savo dvasioje poilsio, kadangi neradau savo brolio Tito, bet su jais atsisveikinęs iš ten vykau į Makedoniją.
14 Na, o dėkui Dievui, kuris visada duoda mums švęsti pergalę Kristuje ir per mus kiekvienoje vietoje atskleidžia savo pažinimo kvapą.
15 Nes mes Dievui esame gardus Kristaus kvapas tuose, kurie yra išgelbėti, ir tuose, kurie žūsta;
16 vieniems mes esame mirties kvapas link mirties, o kitiems – gyvenimo kvapas link gyvenimo. Ir kas yra tam tinkamas?
17 Nes mes nesame kaip daugelis, kurie iškraipo Dievo žodį, bet kaip iš nuoširdumo, kaip iš Dievo, Dievo akivaizdoje kalbame Kristuje.